Kaštonai ir druska

Vasaros pasislinko ir mano plaukus sujudino
paleido žemyn nuo garbanų
besileisdami mano pečiais jie daužosi
tada skyla
šakojasi ir jų

/daugėja/

O išgalvotuose detektyvuose ir parkuose
vaikšto vaikai ir važinėja dviračiais
aš prabundu sapne šalia svetimo vyro
nėra kam jo įskųsti

man skauda prieš penkioliką metų sulaužytus kaulus
/keisis oras ir katės morčiuosis/

kaštonai toliau gers šilumą ir sprogdins
žiedus
/paryčiais alubariuose juos valgo apgirtę netikri šamanai/

o vėjas ne nuo jūros
bet neša vandenis ir
druskas /matyt iš prakaito/

kurios toliau skaido mano plaukus
jie plaikstosi po visas pašales

ir žymi mano pėdsakus
/biržija/
Apytiksliai