Kaštonai ir druska
Vasaros pasislinko ir mano plaukus sujudino
paleido žemyn nuo garbanų
besileisdami mano pečiais jie daužosi
tada skyla
šakojasi ir jų
/daugėja/
O išgalvotuose detektyvuose ir parkuose
vaikšto vaikai ir važinėja dviračiais
aš prabundu sapne šalia svetimo vyro
nėra kam jo įskųsti
man skauda prieš penkioliką metų sulaužytus kaulus
/keisis oras ir katės morčiuosis/
kaštonai toliau gers šilumą ir sprogdins
žiedus
/paryčiais alubariuose juos valgo apgirtę netikri šamanai/
o vėjas ne nuo jūros
bet neša vandenis ir
druskas /matyt iš prakaito/
kurios toliau skaido mano plaukus
jie plaikstosi po visas pašales
ir žymi mano pėdsakus
/biržija/