Kaip gilūs šuliniai
skamba amžių gelmė.
Ir pro mūsų smilkinius baltus
tyliai į praeitį šaltą
išplaukia atminties debesys...
... Atmintis lyg kiemo šlavėjas
iššluoja vakarykščius vardus,
vakarykščius veidus,
vakarykščius žodžius ir mintis...

Užmarštim samanoja mūsų atmintis.