juk negrąžinama grįžai
sakei
žaibai negrįžta po audros
tik mirksnis o va amžinai
įstrigus mirksnį vėl kartos

grįžai negrąžinai
žaibai negrįžta niekados
tyli matyt nepažinai
neišgirdai maldos

išbrauki iš širdies
nepasakei
bet pažadus sakei
pamiršk
geltono vakaro sakai
tu ilgesiu pavirsk

lyg nežinotum juk žinai
ne ilgesiu malda buvai
o kad ilgėjosi delnai
tai to žinot neprivalai

nesugrąžinama grįžai
kaip liga
smilkiny
melsva gysliukė tvinksi
nenuorama žaibais žaidei
širdy nulūžo žaibas žvilgsnis

ir keista jog nekeisčiau
ir grįžt neprivalai
už žaibais širdį sužeistą
aš maldą
kad vasarį žiedais
išbaltų putinai