Pratarmė
Kartais rašau apie narkotikus
Kaip cinikas ar net stuobrys.
Būna, rašau kaip koks romantikas
Ir virkauju net kaip Nėris.
Bet keiks mane jau ne Maironis –
Skaitys ir peiks visi kiti.
O mylimoji nepažįstama,
Nebesupras manęs net ji.
Ir nors esu netalentingas
Bei įžvalgos dažnai rašydams pristingu,
Bet davė Dievas man malonę –
Gyvent gyvenimus net du.
Todėl nestoju ir einu vis kaip į kovą:
Su rašalu, pergamentu.
Atsidėkodams atiduodu viską,
O gal net su kaupu.
O, mylimas skaitytojau,
Tau išnykstu į posmus šiuos...