Mus išskyrė lietus, mus sujungė lietus,
Bet vis tiek man pavasario lietūs
Piešia norus slaptus, piešia norus tikrus
Ir žvilgsniu lig dangaus pakylėtus.

Jei ieškosi manęs Tu žiedų lietuje
Čia atėjęs tyliau už šešėlį,
Subanguos ir ištirps nerami nežinia,
Ir šypsosis net vystančios gėlės.

Žalumos žalumoj, pumpurų sprogime
Daug akimirkų bus nekasdienių.
Ir spalvų gausoje, ir kvapų dvelkime
Gersim kvapą medunešio pienių.

Jei ieškosi manęs žieduose be rasos,
Neužmirški, delne mano supas
Ar klevų, ar beržų prisirpintos sulos
Lašas, vilgantis džiūstančias lūpas.