svetimšalė magnolija
linguoja į taktą
sunkiais pumpurais krūtimis
       atsigauna lėtai
lyg pati būtų ritusi
nuo savo šakų
užsitęsusią rūškaną žiemą
       vos pradėjusi skleistis
pajunta galias
nusipurtyt molėtas šaknis
atsispirti nuo žemės ir skristi
       ligi rudenio renkasi paukštį
ir dangų