užmarštis

kada tu užsidarius neprieinama siena
tylos ta ramybė mane gali visai pražudyti
aš tiesos tuoj ieškoti pradėsiu vyne
Minotaurą nudėsiu labirinto sapne
ar mane tu tada prisiminsi
girtuoklį Tesėją
kurs tavernoj kas vakarą jūros krante
savo bendrams legendą vis verkdamas seka
nužudžiau aš tada Minotaurą save ir
Egėją nekaltą
o po to tik už sienos tyla
tyli mitai praeity išsisėmę legendos pavargo
cituojamos būti kur reikia ir ne
baigias vynas
teisybė jūros toliuos palieka su tamsa
vėl išaugusi siena ir sapnų labirintas
neleidžia sugrįžti...
mundus