Sapne margam pažadinta kūrėjo
Likimo paukštė gundant nusidėjo.
Pabandžius iškrapštyti vėją duslų
Kurs varžė prietemom ir vertė dusti

Žieduos migdytą kūną liauną.
Žaibuotoms eroms pilį griaunant
Ant kalno aukšto, išbučiuoto rūko,
Saldumui sapno nelauktai nutrūkus.

Kai išganytos grandų žemės pliko
Šėliojant pirštams, nuoskaudą palikus,
O spindulys į bangą gailiai brido,
Likimo paukštė į dausas nuskrido.