Mama, iš Ispanijos rašau,
Kad žinotum, kaip aš pasiilgau...
Tik labai labai atsiprašau,
Kad nesugrįžtu iš kelio ilgo.

Nerašysiu, mama, kaip sunku,
Kad nuo darbo grumba mano rankos.
Nebėra derybų čia ilgų –
Darbdaviai mus tarsi prekę renkas.

Antrarūšiai esame juk čia,
Lyg vergams ir mokama pigiausiai.
Nesiskundžiu aš dalia karčia,
Pats tą kelią kažkada rinkausi.

Grįšiu, mama. Tu žiūrėk savęs.
Apkabinsiu, bus didžiausia šventė.
Tėviškėn keliai mane parves,
Kur be darbo taip sunku gyventi.