neišimsi
kasdienybės vėjuose
velniškai velnioniškai
greitai supasi
mano siela tavo kūne
lyg būtume lipdyti
iš to paties molio
gabalėlio dvelkiančio
saldžiu dar ryto medumi
lyg arbata tu
o aš cukrus tik
kenkia tau jau
saldžiosios svajonės
lyg būčiau panaši į
druską tavo saldžioj
cukrinėj gal medum
pasaldintoj arbatoj
tik tu jau manęs neišimsi