Šventa diena, dangaus vargonais bėga
Gegužio žiedlapiai, parklupusi meldžiuos
Už baltutėlį, kaip jaunystė sniegą
Žvaigždynų spindinčiuos sidabriškai plaukuos —

Ten jūsų akys, jūsų mintys veria
Tylos giesmyną, sklidiną žiedų—
Į šitą jūrą paslapties nemarią
Įklimpo mano mintys — nerandu

Jums žodžių žodžių žodžių tų tikrųjų,
Kurie nuskristų dieviškais takais —
Virš šimtamečių mėlynųjų tujų,
Manoji ašara, vis dar laikais

Ant lyros perplėštos stygos rasoto vėjo,
Pavasarių, pavirtusių ūku —
Dangaus vargonais obelys nuėjo —
Jų pėdose šįryt graudžiai verkiu...