Dukrelė

Žvaigždžių žydėjime margam
Mana dukrelė pasiklydo.
Pasaulį mato iš aukštybių-
Nori ji gyventi ten.

Tik nežino dar mažoji,
Kiek čia skausmo ir kančių,
Jog lemtis šita piktoji
Tvos gal iš visų jėgų!

Tada verks mergaitė mano
Ašaromis graudžiomis
Ir piktai paslapčiomis
Gniaužys kumštelius ji savo.

Bet staiga pakils į kovą,
Nes kitaip negali būti.
Atras ji savo tykų sodą,
Kur niekas negalės užgriūti!

O mamytei bei tėveliui
Nebereiks daugiau liūdėti,
Nes pradėjo jau tikėti
Ta mažoji jų dukrelė...
Feniksas Skrajūnas