tu nežinai
koks vėsus spalio dangus
kad nelyja
gerai
ir snaigės nekrinta
nes išblėstų
žarijos
kurias meta keleiviai
degančias ant plento

o aš jas renku
nes kitaip jos užgestų
ir šildaus svetima
ugnele
per visą naktį

– o kas tu esi?
– nežinau
niekas nesakė
anksčiau vadino
mama Staseliu...
uuuuch... uuuuch
šalta...
nešildo mėnulis
mėnuo jau kaip nulis
sidabro
uuuuch...
nukrito ugnelė
ant šlapio asfalto...