Sakai „Neverk, neverk“,
bet negaliu pratart nė žodžio,
matyt, jie ašarom nurieda...
Sakai „Atverk, atverk
žaizdas kaip žiedus“,
ir pirštais žiedlapį sugriebęs
meti tolyn, tolyn...
Ir nukraujuoja rožėm bėgiai,
ir atsiplėšęs kyla traukinys...
Einu senyn, senyn...
Peronuos metai miega,
bet laukiu tau atvėrusi duris.
Ir vis nėra. Nėra
tavęs, išskridusio į tolius.
Dar traukinys nenusileido,
tiktai bėra bėra
kumelė sodrią žolę gnaibo...