nėr vakarykštės nėr
anei rytojaus sumeluoto
tarp įkvėpimų
vieną tvinksnį
išeinam tyliai
su baltų žiedų kvapais
takais
tais pėdom sušukuotais
paliekam kailius ir lazdas
urvus priplėkusius galvojimų
su vėjais
spinduliais
kaip stygos įtemptais simfonijai
tarp mirksnių
vieną sprindį
mes turim laisvę
būt kitais