Uždrausta man Tavo ostija –
baltas gabalėlis tiesos,
nes mylėjau ne tą,
mylėjau ne taip,
nes mylėjau

Laiko tėkmėj,
neišvengiamuos pospyriuos,
klauptuos likimo tamsiuos
juodsparnės dienos
gedulo rūbais
nuosprendį neša pro šalį.

Kur tas tiesos gabalėlis?
Gal širdyje, kad taip gelia?