Senos mintys, senos bėdos,
Sename pavargusiam laike.
Negaliu dabar net prisiminti,
Kodėl, Gyvenime, myliu aš tave?

Gal todėl, kad atmintis šlubuoja,
Gal todėl, kad pridarei skriaudų,
Gal todėl, kad aš pavargęs
Keikdavau tave piktu žodžiu.

Negaliu dabar aš prisiminti
Visų nuoskaudų, kurias patyriau aš.
Bet geriau ir negalvoti-
Tegul pergales kiti atšvęs.

Kiek man laiko liko?
Ar ilgai gegutė dar skaičiuos metus?
Kas mane ant šito svieto laiko-
Jei jau atminties daugiau nebus?...

Nebenoriu sukti sau makaulės,
Mintį vėl į šoną pavariau.
Mes gyvename lyg be apgaulės-
Bet apgaulę juk apgaut sunkiau..