Aš laukiu,
Įsitempus laukiu...
Baisi lyg praraja
Tyla įsiropštė...
Kalbėk kalbėk,
Kartoju mintyse,
Tik netylėk!

Maldauju, pasakyk
Ką nors, kalbėk!
Ir taip tikiu, –
Kada prabilsi,
Ir tavo balsas bus
Kitoks nei visada,
Ir žodžiai – nebe tie,
Kasdieniai,
Tik man skirti…

Tu pradedi kalbėti
(Iš kur gi tiek drąsos
Nutraukti tylą?)
Ir stulbinantis
Paprastumas…
Liežuvį rodo
Karalienei Tylai,
Aš atsakau taip pat…

Tikriausiai…
Man tik pasirodė,
Kad oras  virpantis
Tarp mūsų
Pagimdė tylą...