Jie kaip lietus, kaip sniegas iš dangaus,
Kaip vėjo gūsis iš kažkur ateina
Ir sudreba kalnai nuo jų gilaus
Atodūsio, bekrintančio į dainą –

Iš kur tie žodžiai? – klausiu debesų,
Ar išrengto nuogai boluojančio beržyno –
Nuo jų man kartais daros per šviesu,
Nuo jų per karšta – lyg ant žaibo gryno

Stovėčiau vienumos padebesy
Ir mane plaktų dygios skausmo gėlės –
O mano žodžiai ašaroj… visi
Pavasariai pro jūsų kūnus kėlės –

Jie kaip lietus, kaip sniegas iš dangaus,
Kaip vėjo gūsis iš kažkur ateina…