Rytas

Praplėšė akis saulelė –
Laukia šilumos žemelė.
Nutvėrus dangaus kopėčias,
Tingėdama jomis ropščiasi.

Pažadina žibutę sprigtuku,
Plukei nubraukia rasą delniuku.
Kutena berželio pumpurėlį.
Laikas jau keltis šį rytmetėlį.

Lėtai kaip sraigė balą apropoja,
Karklams ir žilvičiams ranka moja.
Pelkyne varliukų pilnos valkos,
Naują žalią rūbą pievos velkas.

Žaliaisiais paupiais purienos ganos –
Nebaisios gilios ir pelkėtos balos.
Šaltajam vandeny kiek patupėjęs
Lekia į darbą pažadintas vėjas.

Tarp berželių ir eglyčių
Pilna ulbančių paukštyčių.
Palypėjus kopėčiom aukštai,
Šypsos saulė danguje antai.
skaimik