Mintys prie sriubos
Kaip norėčiau didelę musę
Paversti mažu drambliuku
Ir ant jo atsisėdus išplaukti
Į jūrą medžioti sliekų.
O sugrįžus lėkštėj sužvejoti
Didelį liūdną banginį
Ir banginio pilve padainuoti
Su penkiais mažučiukais pingviniukais.
Tam banginiui reikėtų padėti,
Jis liūdnas ir kiauras kaip rėtis.
Gal mama pabūti jam galėčiau?
Aš – mama, pingvinai – tėčiais?
Nuplukdytų jis mus į padanges,
Atiduotų mus baltiesiems debesėliams,
Ant kurių mes sau linksmai kybotume,
Prisegti raudonų savaržėlių.
Ir nukristume į Antarktidą,
Kur labai daug vaikų laimingų,
Nes pingvinų karalius Gvinpidas
Jiems kas rytą ledus dalina.
Pasikviesčiau iš Afrikos dramblį
Ir žirafą, ir kakadū.
Atiduočiau jiems sriubą savo,
Nes jiems šalta, o man neskanu...