Daug pank-roko dainų
Kalbėjo apie mus,
O mes taip ir nepadainavom savosios, –

Ir rankoj sudreba pieštukas,
Švelniai slysteli per lapą,
Paglosto kadaise buvusį uosį,
Gal beržą, o gal vyšnią,
Išpaišo taip žinomus
Ir nesuprastus žodžius,
Pakomentuoja laiką,
Pagiria mylinčiųjų kūnus
Ir sukritikuoja ankštą gėrį.
Nusispalvino baltumas
Žodžių, frazių ir retorinių klausimų koloritu,
Pasipuošė MYLIU, MANO, TAVO, VISADA..
Lyg pamylėtas – atsiduso,
Pasivartė rankose
Ir užmigo stalčiuj pasirašęs:
„Tai, kas prasidėjo tą pavasarį,
Paprasčiausiai tęsis amžinai...“