Po ilgesio skraiste
Tūno mažas nedidutis,
Bet su šypsena veide
Jautrus nykštukas.

Tamsią naktį glaudžias
Prie prisiminimų skrynios,
Skaudžias mintis pajutęs,
Ilgisi buvusios šviesos.

Bet ir blogi prisiminimai dingsta,
Slepiasi už kitų žmonių,
Kolei nauja šviesa išnyra.
Jau nebelieka buvusių jausmų.

Kad nykštukas bent žinotų,
Mažą viltį savam delne globotų.
Bet po ilgesio skraiste
Jis tik tūno su šypsena.