nesurandu pavasario daugiau  
už žaibo suraikytą dangų  
sulig pakraštėliu
subėgęs raibsta
gegutės pakukavime
iš tuštumos į
šulinio kišenę

bet kas iš to
jei staktose augintos datos
ne perėjomis čiuožia per
balandžio gatvę
nuo grindinio atšoka
kaip padūkę skėčiai  
kodėl tie metai
nesuranda vietos

kur tiek tylos
net dūžiai aidi
iš einančio paskutiniu
širdies
įtempkite tinklus virš laiko
užkimusi gegutė jau kukuos