Ji nežiūri visai į mane...
Su kitais vis juokauja ir kalba.
O aš džiūstu labiau kas diena –
Mokslai ėmė nelįsti į galvą.

Jei skaityti imuos – ji jau čia,
Knygos puslapį ima – užstoja.
Jei rašau – tarp eilučių staiga
Akys jos, rodos, šypsos iš tolo.

O jei reikia galvoti, tada
Visos mintys išlaksto į šonus...
Ji visai nesupranta, deja,
Kad man reikia jos meilės kaip duonos...