Jau šventas Jurgis žemę atrakino,
Perkūnas ją supurtė: \"Nemiegok!\"
Ir viskas keičias tarsi juostoj kino,
Mąstai: kuo dar pradžiugint žmogų, kuo?

Miškai, laukai žalia spalva dabinas,
Pats laikas, tu į gegužės duris pabelsk.
Vainiką iš pirmų žiedų nupynęs
Užmeski ant pabudusios obels.