Žiedų, ne ilgesio pritvino sodai.
Padangėj prikaišyta vyturių.
Kaip noris apdainuot tą vaizdą žodžiais,
Talpint į narvą posmų keturių.

Jau čiulba rytas giedras ir saulėtas,
Išgėręs tamsą žalzganos nakties,
Garsai plasnoja niekur negirdėti.
Sakyk, bičiuli, kaip dabar jauties?

Kai vėjas – barasi, lašai – ramina.
Švelnus lytėjimas pavasario lietaus!
Maži upeliai upę paskandino.
Žalumą šviežią pumpurų matau.

Sakyk, ilgiesi dar šerkšnoto sodo?
Snieguolių šokio įstabiai grakštaus?
Vėjuotos šlapdribos ir kieto gruodo
Ar jau pavasario šviesaus dangaus?