Iš karščio ir šalčio lygiagrečių,
Iš kruvino filmo – sulėtintai –
nukaltas kaip kryžius, lyg gedinčio
liūdesio vėliavas plėšyčiau.
Nemiręs aš dar, pulso plikledis –
tik laikinas eismo iškraipymas.
Šio didmiesčio gatvėse rytmetį
ištinka nervinis tikas. Tai laikas,
kai kiursta dangus, bręsta ūkanos,
išsirita žmonės iš nemigos,
ir vėl kupini naujų lūkesčių,
ir šitai vadina Gyvenimu...