Nejaugi niekad nebeišleis
Nejaugi tik mirtis priglaus
Ištroškusią sielą
Išsikvėpusį kūną
Nejaugi sodai amžiams
Uždaryti dėl dviejų
Pirmapradžių kūrinių
Smalsumo
Nejaugi rojaus raktas
Paslėptas Dievo ausy
Kasdienybės sodams
Žmogus seniai jau atėmė
Tikrąsias spalvas
Nebekvepia vaisiai
Nebėra kuo sugundyti
Ir kam nusidėti
Nes laisvė rinktis seniai
Prarasta
Nei mirties nepasirinksi
Nei gyvenimo
Nes gyvenimas Ten
Dievo ausy
Dievo aky
Dievo pirmapradžiuose
Soduose
O čia tik ganom
Netikras avis
Geriam netikrą pieną
Mokėdami iliuziškom
Popierių skiautėm
Griūvam be vilties
Rytą į sodą patekti
Į pačių sumonstruotą
Plastikinę lovą
Su šautuvu po pagalviu
Su baime netikra
Sugauti vagį
Kuris pavogs gal
Tave taip pat netikrą tokį
Tik tavęs kartu neišsineš
Nes ir jis seniai nebežino
Kur sodas ir niekad
Neragavo jo vaisių
Saldžių nekaltų
Nenešančių prakeiksmo
Iš sodo kur neskirstoma
kas vilkas
kas žmogus
o dabar laikykis teises
į žemišką pragarą
galėsi juo važinėt
iki pirmojo akmenio
gerai jei pataikys širdin
gal pabusi
jei nežemiškas tikėjimas
ir žinojimas
dar visiškai
neuždusęs
o dabar laikyk egazaminus
mūriniuos amžinuos
šventuos pastatuos
gauk dešimt balų
vietoj dešimt savo Tėvo
įsakymų
kurie tau turėtų padėti
grįžti Namo
o dabar vairuok
nuo stotelės
iki stotelės
kurių paskutinioji
Grabas
Sudės ten tavo žirgus
Ir kardus
Tavo žmonas vyrus ir
Meilužes
Visas žemiškas teises
Privilegijas ir diplomus
Tik ar tu nenustebsi
Jei popierinės
Silikoninės
Mūrinės teisės
Tenai negalios
Ir mašina
Lemiamą akimirką
neužsives
Tai nenustebk
Ir nenuliūsk
Gerai jei pataikys širdin
Gerai jei tikėjimas
Ir žinojimas
Laiku atsibus

2006-01-20
Eilės

ankstesnis | kitas