Dar vienas ilgas
Juodmarškinis vakaras.
Čia išėjo tylumos,
Neišteptos garsu.
Dangus vis nesubadytas
Nepažįstamų šviesulių
Pradėjo ankstyvą
Budėjimą virš
Jau sapnuojančių akių.
Ir dvyliktą įrėmintą
Mechaninio tiksėjimo
Tekėjimų nestabdė
Storos mūro sienos.
Tamsi keliaujanti naktis
Plačiai Atvėrė pilnėjančias
Vaizdų dėžes –
Išalkę miegantys ragavo
Sapnų kąsnius.
Košmarai tąkart neišdygo.