Šlepsi lapkričio lietus.
Drasko vėjas paskutinius lapus.
Dienos trumpos, greitai temsta.
Mėtosi krūvom lapai prie namų,
O sienos ekstrazigzagiškais spalvų deriniais.
Galbūt tie piešėjai iš fentezi nukritę?
Gyveno kaip tie paskutiniai lapai.
Juos valdė akimirksnio uždegta aistra.
Dabar tai primena marmuro statulos,
Nors kažin, ar paliksit tai sapne...
Traukia lapų traukinys į dirvonus.
Dar lapai šlapi, prilipę prie langų.
Eina audra į galą,
Galbūt tempia paskui save saulę,
O gal net snaigės iškris,
Ir bus pirmas užklotas žemei.

2004 04 26