tavo kojos vijos netikrą šešėlį
tavo sapnas baigės kur baigės šviesa
tavo rankos laikė iliuzijų gėlę
o ties saule jau vėrės išdžiūvus rasa
glostė galvą tau aitriai raudonos lelijos
bet neguodė nei jos nei sekundės vanduo
nenuplovė nuo lūpų erškėčių degtinės
nei vilties nusileist ten kur gimdo tamsa
kur pakrantės išnyksta kur kūno nelieka
kur akmuo prie akmens o banda be piemens
nes nereikia nei sekti nei klupti nei eiti
kur idėjos gyvena o šėšėlių nėra