Kiaurą naktį vis lijo ir lijo,
Graudulys įsigėrė į žolę.
Lietumi mes pakrikštyti ėjom,
O lašai keistą muziką grojo.

Prausė veidą, akis mums ir lūpas,
Glostė plaukus šarma apkaišytus,
O ant vyšnių šakelių jau supos
Toks skaidrus tarsi krištolas rytas.

Ir kai saulė pakibo virš gojaus,
Nusidažius sau veidą geltoniu,
Tarsi saulės purienos šypsojos
Iš rasotų ir liulančių klonių.

Ir šviesos, ir lengvumo pritvino
Į akis, į mūs sielas ir širdis,
Šio pavasario versmės malonios
Iki svaigulio šiandien nugirdys.