Nebetelpa
Per amžių amžius
Kruopščiai sukauptas turtas
Į senąjį dvarą
Čiaudėja, yra ir plyšta
Jo siūlės
Nuo planuotojo viršsvorio
O naujoms statyboms
Neatseikėta laiko
Kaip išdžiūvusios eglės spygliai
Neatlaiko
Atkrenta
Dūstančios žiurkės
Per ilgi užaugo nagai
Per daug į savo tuštybę užsirietė
Satanistiškai juokiasi
Kiaulė taupyklė
Su mozoliais, kraujais
Rydama paskutinę monetą
Galiausiai susprogsta
Kaip atominė bomba
Ant elektros laidų
Chaotiškai
Padžiautos rasoja
Į dangų išsižiojusios viltys...

Pasroviui
Bet ne į liūną
Ne į bedugnę
Ne į pragaištį
O į amžiną šviesą
Varvėk, išlašėk, tekėk!
Auksinių purslų upe
Į neišblėstantį,
Išlauktą, iškentėtą
Pavasarį
Lai neša pilnatvė tave!

Nei pasienio
Juodosios gulbės
Nei į amžiną būtį
Iškeista laikinoji buitis
Nei gintarinės kasdienybės
Aptakūs inkliuzai
Tavęs čionai nepririš.