Lengvai kaip pavasarinis paukštis
Nuskrisiu Tau nežinomais keliais.
Ir naktį būsiu kaip ta saulė auštant
Nušvitusi Tau tais sunkiais laikais.
Neliesk, aš subyrėt galiu,
Man nebereikia tų švelnių naktų.
Aš – paukštė, skrendanti ten, kur tamsu,
Užmiršusi, kas buvo mums brangu.
Atleisk, aš jau skrendu tenai,
Nerasi Tu manęs, juk pats žinai.
Jei paukštė jau išskrido sutemoj,
Negrįš ji, nebegrįš netgi aušroj.