ir visos naktys kaip vestuvinės
tik nuometai juodi
korėto audinio glėby
save randi
tai šilkverpio liūliavimas
nuo karščio išsausėjusiame vėjy
neono švieslenčių supimasis
betono ir kulnų dermės gaidoj
pro langą pigaus viešbučio
šiąnakt atėnuose tave mačiau
kaip užvakar dali besvoriam debesy
identiškai ir vakar
oslo gatvėm
many
eini
eini
eini