Tu niekšas ir mane kankini.
Dovanoji dienas – nežinia, kada paskutinė?
Taip  kasmet vis po tris šimtus šešiasdešimt penkias viltis,
kad ir saulė tuoj tekės naktimis.
Duodi, kai gaut nesinori,
Atimi, kai padėt negaliu.
Tu verti tau paklust – paklūstu.
Tau paklust aš nenoriu –
dėl tavęs, su tavim aš kovoju.
Tu išdžiūvus bala, bet pilna.
Lašas taurėj nuodų, o aš jais gaivinuos.
Nepagydoma liga – Sergu.
Nekenčiu, myliu, verkiu ir džiaugiuos.
Nes Lazda turi du galus.
Aš kovoju su Priešu
ir džiaugiuosi Draugu.
Aš pelė ir sukuosi Ratu.
Į priekį! Į priekį! Į priekį Gyvenimo ratu...