Ir dar viena pradžia
Mūsų pasakoj be galo, –

Sienos nusipurto nuotraukas,
Nukrato vienišus vorų tinklus,
Po kojomis –
Ašarų drėgme nusigėrusi grindų danga,
Visi „cha“ ir „chi“ privertė byrėti lubų tinką.
Į langus vis dar beldžia neparašyti laiškai,
Už jų – nepramyluotos dienos,
Nepramylėtos naktys.
Pro durų skylę jau visą amžinybę,
Gal dvi,
Šviečia visi tie kartai,
Kai iš po kojų pamesdavom žemę,
Kurios niekad tvirtai ir neteko justi.

Čia visai ne namas,
Čia namai iš mūsų pasakos be galo,

Kur dar viena pradžia.