Ar žinai, kaip atrodo gerumas,
Ar žinai, kokio gylio dangus,
Ar žinai, kas yra teisingumas
Ir palaimintas Dievo žmogus?

Kaip patikrinti, kaip sužinoti
Darbų vertę per ilgus metus,
Kaip praleistas dienas išsijoti,
Ką išmesti tarytum pelus?

Neskleisk storų knygų, neklauski išminčių,
Tiesos ten nerasi, nepasakys.
Atsakymas paprastas, ieškoki paviršiuje –
Pažvelki į kūdikio, vaiko akis.

Jos švelnios, jos skaisčios ir tyros,
Nežinančios melo, klastos,
Netrokštančios turtų, pagyrų,
Tik rankų, širdies šilumos.

Vaiko akys neleidžia suklysti,
Jei su meile į jas tu žvelgi,
Jose sprendimai ir atsakymai slypi,
Vilties ir jėgų pasisemti gali.

Vaiko akys – maži žiburėliai,
Bet jose kiek tiesos, kiek šviesos!
Lyg spindėtų žvaigždynai, jų toliai,
Stebuklingi žemčiūgai aušros.

Nežinai, ir nereikia taisyklių –
Matyk mylinčias vaiko akis,
Matykverkiančias, spindinčias, tylinčias,
Jos be žodžių kur tiesa, kur klaida pasakys.