Pasibelsk kaip sušalęs lietus
į sapnuojamą tylą
jau paukščiai sutūpę...
Mes sugrįžtam dabar į namus
nusikaltę kažkuo,
visada nusiplūkę...
Išsklaidyk darganotas mintis,
vėl dabar susitikom
tekančiom upėm,
susiliejom vieni į kitus
ir atgal neišbrisim
žydinčiom plukėm.
Vėl apklostys vingiuotus krantus
balta marška žiemos,
žėrintis ledas.
Nebegrįšime daugiau į namus,
nes baltuos pataluos
prieglobstį radom.