Labiausiai vertinami tie rašytojai (ir, tikriausiai, ne tik rašytojai?), kurie parašo taip, kad: 1) masės juos vis dar suprastų; 2) bet būtų sukurta taip, kad tekstas ir jo prasmė siektų masių suvokimo galimybių viršūnes. T.y. „suprantu kaip neįtikėtinai parašyta“.
Jei parašoma/sukuriama dar subtiliau ir su gilesne prasme, masės to jau nebesuvokia, o autoriai netampa labiausiai vertinamais.