vėl skamba
vokų neatplėštų kvapu
jau kumščiuose kariauja pirštai
žiūrėjimais vagiu
kas būt galėjo mano
tiršta
tų gaidų
jom apklijuotos visos sienos
taip pavargau
nuo popierinių bučinių
salolinių lėlių manieros
dar kartą mirksnis
apie mus
apie nebuvusius
ir vienus
apie nedrįsusius
vaikus
pabėgt
į kitą pusę pievos