Lyg kūdikį geltoną pumpurėlį
saulė vis glostė anksti atsikėlus
o vėjas pralėkdamas vis kuždėjo
Velykos pas mus vėl atėjo

aš paliesiu tave švelniai verba
būki pasveikinta su švente
trupinėlį džiaugsmo nešu tau delne
pasidalinkime tuo kas gražu širdyje

paimki margutį į ranką
atgaivinki senas svajones
juk tas kas ieško visada randa
tereikia kalbėti meilės kalba

jinai juk svaigina, kely paklaidina
ir niekad nebūna viena
priimk ją kaip draugę, kartu jūs keliaukit
lai skamba širdy kaip daina