O ko Tu nori iš manęs?
Tas, kuris žiemą nešildė,
O pavasarį nėjo kartu rinkt žibučių
Tas, kuris sakė „Tu mano draugė“,
Bet elgėsi priešingai.
Ir ko gi nori dabar iš manęs?
Kaip šunytis parbėgi į namus,
Bet jų jau nebėra –
Sudegė rugsėjo vidury,
Kai kaitriausiai saulė liepsnojo.
Bet prieš tai aš išdaužiau langus
Ir nukarpiau šakas su žirklėmis –
Kad nebebūtų čia miela
Niekuomet.
Ir ko dabar?
Gyvenimo ratas nebesisuka.
Ir aš esu jau tik aš,
O Tu likai jau nebe Tu.