Delnų artumas spinduliuoja šiluma,
Žiūrėk, mielasis - vaivorykštę jausmai jau tiesia,
Džiaugiuos kasdien žavinga artuma
Ir vertinu akimirkas, kai būnam dviese.

Kasryt stebuklas užgimsta danguje -
Pakyla saulė ir ištirpdo gailią rasą,
Kaip atsitiko, kad aš, visai jauna,
Radau tave - aistringą, mielą, savą...

Tavuos delnuos sušilusi, laiminga,
Atsidėkoti noriu, bet žodžių nerandu,
Kodėl gi man dalia paskyrė dangų,
Kaip nusipelniau tiek saulėtų dienų?

Klausyk, mielasis - pražydo lūpos žodžiais,
Likimas kelią tiesia stebuklu,
Manoj širdy jausmai pakvipo rožėm -
Paliesiu tavas lūpas bučiniu švelniu.