Stiklas
Stiklas.
Ant jo lūpdažiu užrašyta svajonė.
Svajonė mūsų.
Tik Tavo ir Mano.
Niekieno daugiau.
Susipykom.
Ir vėl.
Ir vėl ašarų kalnai.
Paskui aistringi susitaikymo bučiniai.
Mes laimingi.
Tu todėl, nes mane turi.
O aš – nes myliu.
Staiga nukrito stiklas.
Sudužo.
Su juo ir svajonė.
Bandėm suklijuoti.
Bet... per daug sunku.
Pasidalinom perpus.
Dabar esam svetimi.
Vaidinam laimingus.
Vengiam žvilgsnių.
Bet abu norim...
Nesvarbu.
Stiklas sudaužytas.