Tu nesakyk pavasario nemyliu,
Nes ką jis gali, tu dar nežinai.
Tu nekalbėk, neklausk, ko lūpos tyli
Pavasario sulaukusios nūnai.

Tu nesakyk beprasmių žodžių,
Kurių tu suvaldyti negali.
Tu patikėk, pavasaris atrodo,
Kaip prisikėlęs Kristus pilnaty...

Palies Jisai ir tavo dvasią,
Suvirpins sielą ir jausmus.
Šaltam kape tu Jo jau niekada nerasi,
Jis visad GYVAS tarpe mūs!