Retoriškai:kam?
Mano seilė neslysta –
Kliūtis tu slidžiam gomury.
Ten sustingo vaikystė –
Prie lango, kur tykiai eini
Ir atsiveria burnos –
Ne žodžiams, o tik kliedesiams,
Kai išsaugotoj urnoj
Retoriškai skambantis: kam?
Nėra tako po žemėm –
Nors randa pastogę svečiai.
Su tavim, mano mama,
Ten žaidžia ne tavo vaikai –
Aš pasiruošiu verkti,
Kai vėjo maldas išgirstu –
Bet laukimas bevertis
Prie lango su veidu kitu.