Tau skausmas degina krūtinę,
Kai kryžių nešdamas klumpi,
Kančia didžiulė, begalinė –
Už mūsų nuodėmes kenti.

Galva erškėčiais vainikuota,
O veidas iškreiptas skausme,
O Viešpatie, Tu nukryžiuotas
Už mus visus ir už mane!

Mes kartais neatleidžiam broliui,
Mes neatleidžiam svetimiems,
Mes neatleidžiam netgi vaikui,
O Tu atleidai mums visiems.

Visiems davei po spindulėlį,
Davei vilties ir gėrio daug.
O Viešpatie, vėl nusidėjau
O Tu sakai: „Ramybė tau!“