Įlįsti į vidų galėjom užsliuogę,
Nuo žemės per dešimtį pėdų užlipt,
Susėdę kramtydavom vasaros uogas,
Ar slėptis, kai rudenio lietūs palis.

Kiemelis mokyklos mums atviru delnu
Ridendavo kamuolį, juokės drauge –
Ir barė, ir glostė – kas kiek nusipelnė
Aikštelėj krepšinio ar dūkstant lauke.

Šeštadienį vasaros vakaro vėlų
Prie vinkšnos liūliuodavo valso ritmu –
Mergaičių spalvotos suknelės kaip gėlės,
Kaip žydinti pieva šiltu artumu.

Ištįsusios kojos ir plėmai ant veido,
Pavirtę pirmuoju skustuvo pūku.
Ir mintys kaip katės pievelėje žaidė,
Ir širdis pripildė svajonių jaukių.

O vinkšna lyg mylimas draugas lingavo
Ir glostė šešėliais žoles ir dainas
Ir plukdė per vakaro sutemą gaivią
Beirstančios šerdies skausmingas dienas.